Guminės žarnos yra labai lanksčios, patvarios. Jos skirstomos į du tipus: slėginės bei įsiurbimo (kitaip dar vadinamos siurbinėmis). Šios žarnos skirtos naudoti cheminių medžiagų, maisto produktų, garo ir karšto vandens, naftos, suskystintų dujų, abrazyvinių medžiagų (pvz,: tinko) perkėlimui. Įsiurbimo ir slėginių žarnų sandara nevienoda, nes jose sukuriamas skirtingas slėgis (įsiurbimo – neigiamas, išmetimo – teigiamas), tad patiriami skirtingi fizikiniai reiškiniai. Jos abi gali būti gaminamos iš gumos, PVC, poliuretano, tačiau siurbiminės sutvirtinamos ir tekstile ir viela, o slėginės tik tekstile. Sustiprinimas reikalingas norint išvengti žarnų gniuždymo, sulenkimo, per didelės trinties sukeliamos deformacijos.
Renkantis minimas žarnas reikia atkreipti dėmesį į šiuos faktorius: darbinė temperatūra, transportuojamos medžiagos fizikinės savybės, reikalingas slėgis, bei aukštis, į kurį reikia iškelti medžiagas, atstumas nuo vartojimo taško iki siurblio. Kuo ilgesnis atstumas, tuo didesnė hidraulinė pasipriešinimo jėga. Šią jėgą taip pat įtakoja žarnų diametrai bei vidinis paviršius.